užvelyti

užvelyti
×užvẽlyti tr. K 1. R30, 39, N žr. privelyti 2. 2. LKKXV28 leisti: Aš užvẽlijau visims obalius valgyti J. \ velyti; įvelyti; išsivelyti; nuvelyti; pavelyti; pervelyti; pravelyti; privelyti; suvelyti; užvelyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • išsivelyti — ×išsivẽlyti 1. Š, KŽ leisti sau, išdrįsti. 2. LKKXV28 gauti leidimą: Kaip išsivẽlysiu, pastatysiu kryžių J. velyti; įvelyti; išsivelyti; nuvelyti; pavelyti; pervelyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvelyti — ×nuvẽlyti tr., intr. K leisti ką daryti. velyti; įvelyti; išsivelyti; nuvelyti; pavelyti; pervelyti; pravelyti; privelyti; suvelyti; užvelyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavelyti — ×pavẽlyti tr., intr. K, KŽ; Q71,88,549, R, MŽ 1. H172, Sut, M leisti, duoti leidimą: Pavẽlyk jam sėsti J. Pirmą kartą jis pavẽlijo sau tokią prabangą NdŽ. Cukraus pavẽlyta pirkt su popieriais (talonais), valdyba duoda Sug. Jeigu tėvai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pervelyti — ×pervelyti intr. labai, per daug linkėti (kartu su velyti): Aš velyčiau parvelyčiau po žeme begulint, ne kad tave, bernužėli, po akių beturint JD614. velyti; įvelyti; išsivelyti; nuvelyti; pavelyti; pervelyti; pravelyti; privelyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pravelyti — ×pravẽlyti tr. prakeikti, užkeikti: Sakoma, čion pravelyta (prakeikta) pilis nugrimzdus BsV185. velyti; įvelyti; išsivelyti; nuvelyti; pavelyti; pervelyti; pravelyti; privelyti; suvelyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • privelyti — ×privẽlyti tr. KII329, NdŽ 1. teikti, pasiūlyti, rekomenduoti: Kaimynė privẽlyjo jai mergaitę Tlž. Pryvẽlyčiau nuvažiuoti, tą pamatyti Vn. Vierniemsiems bei stropiemsiems ant įgijimo viso gero daugiaus progos privelijama LC1878,20. ║ N, Jrk83… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suvelyti — ×suvẽlyti tr. K duoti leidimą ką daryti. velyti; įvelyti; išsivelyti; nuvelyti; pavelyti; pervelyti; pravelyti; privelyti; suvelyti; užvelyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užvelijimas — ×užvẽlijimas sm. (1) → užvelyti 1: Užvẽlyjimas KI88. velijimas; įvelijimas; nuvelijimas; pavelijimas; privelijimas; užvelijimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • velyti — ×vẽlyti, ija ( yja Graž), ijo ( yjo) (sl.) KII295, Š, Rtr, NdŽ, KŽ; Q630,632, R, MŽ, Sut 1. intr., tr. norėti, pageidauti, geisti: Ponas davė jam rykščių, kiek tik jo prakeikta širdis velijo BsPIII9. O kad taip, kaip aš veliju, jums reikėtų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įvelyti — ×įvẽlyti tr. KII328, Klp leisti, duoti sutikimą: Kam vyresniąją vietą (aukštesniąją garbę) n’užginti, įvẽlyti KI351. Karalius pyko pyko, ką galėjo daryt, turėjo įvẽlyt Jrk137. 100 milijonų markių yra iš žemės skrynės ant užpirkimo lenkiškų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”